2018 m. spalio 22 d., pirmadienis

Nubyrėjęs smėlis




Sunkėja žodis, kaip akmuo,
Kai krenta lapai, –
Vėlinės,
Tarsi atbunda atmintis,
Kalbėti norisi su tais,
Kurie išėję;
Tik pajunti vis šiuo metu,
Kad ir mintis sunkėja,
Atskyla tarsi lapai nuo šakų,
Neša vėjas…
Tamsėja vakarai,
O rytas vėlinasi,
Akys prasčiau bemato,
Liežuvis vis dėlto aštrėja…
Laukiu baltos žiemos,
Ridensiu sniegą,
Lipdysiu senį Besmegenį
Ne iš smėlio.





Komentarų nėra: