Užsibuvau
prie debesėlio,
Ganiau
aveles,
Jos –
pilkos, margos, baltos,
Vėjelis
sušukavo bangeles,
Lietus
išplovė
Ir
ant rankų pasiūbavo.
Padebesy
– lopšys,
Kur
prisikėlė saulė,
Mėnulis
keitė spalvą,
Pagal
jį ir kalendorių
Iki
šiol skaičiuojame,
Sėjame
grūdus į lysves, –
Dangus
– žvaigždynų namas...
O
paukščiai žino kelią,
Be
jokių kalendorių,
Kai
skyla gūžtose vaikai,
Tada
ir švenčia
Jų
gimtadienius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą