2018 m. kovo 26 d., pirmadienis

Po Verba




Nelaužiu kadagio šakos,
Nes šis medelis – šventas,
Yra mano galvelėje jie du,
Kuriais galiu vis džiaugtis.
Kasdien einu ir pažiūriu,
Kaip noksta mažos uogos,
Mėlynos pavasarį,
Nesu nuskynusi ir valgiusi
Ir niekas jų nelaužia,
Niekas neskina.
O kartais sakant vis girdžiu,
Kad negeri miestiečiai, –
Taip sakyti – šventvagiška.



Komentarų nėra: