2018 m. kovo 5 d., pirmadienis

Pavasario ašarėlės




Dažnokai tenka eiti
Vis prieš vėją,
Išspaudžia ašarą
Ir dangaus nematai,
Tik saulės žiburėlis
Spingčioja aukštai...
Vėjelis gena
Ir baltą debesėlį,
Bet jis gi susijungia
Su kitu – draugai,
Kuo jis didesnis,
Tuo stipresni visi prieš vėją,
O ašaros nurieda
Ir lietaus lašais...
Oi, kokia kaitri
Pavasario saulutė,
Žiūrėčiau ir žiūrėčiau
Į baltą debesėlį,
Mojuoju paukščiams,
Parskrendantiems iš toli,
Barstau ir jų takus
Gimtinės žemėje
Vien gėlėmis.


Komentarų nėra: