2018 m. kovo 27 d., antradienis

Visų namas




Didžiausias – žemės namas,
Jo stogas – mėlynas dangus,
Jame skaisčiausia – saulė,
Nakčia užsidega daug žiburių,
Tarsi žiūrėtume vis pro kitokį langą…
Čia – sodai ir miškai,
Žaliuoja lankos,
Jų nuokalnėmis sūkuriuoja upeliukai
Ir suteka į Nemuną…
Oi, koks dosnus čia žemės stalas,
Už kurio telpa paukščiai,
Žvėrys ir žvėreliai,
Olos ir urveliai,
Anot A. Baranausko,
O pro kiekvieną sienos plyšį
Vėjas žvalgosi…
Atsidūsta Žemė, motina sena,
Suglaudžia delnus maldai.





Komentarų nėra: