Gyvenimo mozaika

Žmogaus gyvenimas – mozaika,

Iš mažų gabalėlių surinkta

Į viena didelį paveikslą,

Ir niekada juk nežinai,

Pabirs atskirai vėl kažkada.

Mozaiką jau dėlioja

Naujos kartos

Senųjų vietoje

Ir savų prideda linksmai,

Nes kažkurios nubluko,

Pakraščiai nuo laiko užsiraitė,

Žiūri, laikai,

Lyg mažą deimantą,

Nors truputį gailiesi,

Kad savojo paveikslo

Nesuspėjai ir nesurinkai,

Bet ateičiai palikai.