Svajonių
žemė – ta,
Kur
gali sėti, pjauti,
Auginti
duoną, kaip vaikus,
Kai
pasodini sodą,
Eisi
obuoliauti.
Svajonių
name gyveni
Ir
pasikvieti draugą,
Dažnai
iš tolimų kraštų,
Keliaujantį...
Keliavo
ir mūs protėviai,
Jų
pėdsakai ir Šiaurėje,
Kiti
suko ratus,
Kaip
Magelanas.
Ir
atrado kitą,
Nematytą
žemę...
Nesisavinkime,
kas priklauso
Ir
kitiems,
O
mūsų laikais
Draugaukime
ir su visu pasauliu, –
Gimtinė
– mūsų namas,
Geras
svečias – savas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą