Gyvenimo dovanos

Turbūt per daug

Aš iš gyvenimo tikėjausi,

Bet kiek gavau,

Užtenka – grąžinu,

Prašau tik vieno,

Kad nekapotų šlapdriba

Akių.

Kai iš šeimos išlieki vienas,

Tada ir neši naštą,

Brolių, seserų

Ir dar kitų...

Ko nepasakė motina ir tėvas,

Renki iš nuojautos žodžius,

Bet viskas artima ir miela,

Kas gauta per ilgus metus.

Oi, mintys – pasaka,

Šeimos ir kiemo,

Daugelio ir sutiktų,

Tarsi brendi per pievą,

Kur daugybė žydinčių gėlių,

O paskui...

Ir nušienautų pradalgių.