Triukšmingi pavasariai

Žemė ir saulė –

Dvi dangaus sesutės,

Ištiesia ranką

Saulės spindulys,

Pamoja mėnesėliui:

– Neužtruk ilgai,

Galėsime padūkti,

Kaip maži vaikai...

Niekas nematė mūsų,

Žiūrėjome į juos

Ir krykštėme linksmai

Prie žemės prisiglaudusios,

Panašios į dribsnius...

Mes – baltosios snieguolės,

Tiktai į žemę žiūrime,

Sniegą nusipurtėme,

Nubėgom per kalnelį

Pas mėlyną žibutę šaukdamos:

– Žiema paleido ledą,

Plaukia lytys upėmis,

Pavasaris atėjo tikras,

Skardena jau padangėje

Sparnuočiai vyturiai!

O varna nuo lyties atsišaukė:

– Nerėkaukit, plaukiu,

Matau gerai,

Paslysite, sugrįš žiema

Šarmotais kailiniais.

Oi, bus šalnų, blogai...