Pavasarį
vėjas aplaužo
Liaunas
klevo šakeles
Ir
sula byra,
Rodos,
medis verkia,
Sušąla
naktimis,
Virsta
saldžiais varvekliais...
Tokie
stebuklai būna
Per
Šv. Velykas,
Kai
nepasiekiamo vis lauki…
Nežinomi
dangaus keliai,
Nukrentančios
laimės žvaigždės
Į
delnus šaukte šaukiasi,
Subyra
net į šipulius
Saldūs
varvekliai,
Pajutę
žemės trauką,
Dabar
jau nieko nebelaukiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą