Ant
kiekvieno berželio,
Uosio
ir klevo,
Liepos
kamieno
Po
inkilą keliame...
Atskridęs
varnėnas
Savaip
padėkoja,
Giesmele
prakalbina
Ir
šilumą žada,
O
drevę kiekvieną
Veltui
suranda…
Kas
aukštai gyvena,
Tas
net pakabina
Prie
savo palangės,
Nes
giesmė vis dar primena
Gimtinę
– brangiausią.
Žiūriu
ir klausausi
Šio
ištikimo paukščio,
Kuriam
ir nereikia
Melsvosios
padangės…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą