Mano gyvenimo vaizdeliai

Stropumas

Kuo gi žmogus skiriasi nuo genamo darbinio arklio? Kas jo laukia, kai nebegali bėgti? Daug klausimų kyla, kai permąstau savo gyvenimo istoriją.

Nuo mažens vaikai yra stropūs, atsakingi už tai, ką dirba, mato savo tėvų ir vyresniųjų pavyzdį. Kaimo vaikas žiūri, kaip tėvai keliasi su saule, o vakarais vis dar kažką ir prietemoje dirba, o prie žibalinės lempos narplioja tėvas virves, taiso padargus ir žiemą pavasariui, o moterys verpia, audžia. Viską pasidarydavo sau patys: vyriausioji sesuo siuvo, vėlė veltinius iki vidurnakčio. Žiūrėjau sėdėdama ant suolo, net sėdynėje pūsles suveldama, – kas daugiau daryti, kai dar nieko nemoki. Labai anksti tėvai ir sesuo leido sėsti prie ratelio, austi, vyti siūlus audimui. Ilgai dar mėtėsi pastogėje ir staklės, virpstai, nors niekas nebeaudė namuose.

Dirbau kolūkyje ir namuose, nes tik iš tų 60 arų ir pragyvendavome, tada nieko pinigais nemokėdavo. Parduodavo tėtis turguje mamos paaugintus paršelius, porą sau pasilikdavo, o karvutė – viena, daugiau negalima vienai šeimai laikyti, tik keturios avys – didelis turtas. Visur dalyvaudavau, kai paršeliai išvysdavo pasaulį, turguje stebėjau, kaip tėtis derasi ir siūlo pirkti. Bėgdavo arklys neraginamas namo, skubėjo į ganyklą. Kratausi vežime, o paskui sėdmenys skauda, bet praeina , nors ir smagu, kad esi drauge su tėveliu.

Dar broliai išsikeisdavo su kaimynais triušių, bet tie mokėdavo pabėgti ir apsigyvendavo krūmuose ir triušiukų atsivesdavo, – nesugaudysi visų bėglių. Visi bėga į laisvę...

Išmokau ir padargus susitaisyti, arti, visų darbų, nes tėtis ramiai pasakydavo, pats buvo pragyvenęs du pasaulinius karus: „ Nežinai, vaikeli, ko prisireiks“. Teko visko ir dirbti, prisireikė.

Kai baigiau vidurinę, turėjau atidirbti kolūkyje, tik tuos išleisdavo toliau mokytis – į laisvę, kurie turėjo kažkur pažinčių...Oi, koks saldus ir dabar žodis „laisvė“...

Prisiminiau, kaip veršiuojantis priimdavau mažylius, valydavau juos, pakeldavau ir pristumdavau prie tešmens, kad greičiau sustiprėtų. Ne visada lengvai: užstrigdavo gimdami, o kaip prisišauksi ką: veterinarijos gydytojas vienas kelioms fermoms. Ir dabar akyse vaizdas, kai niekaip vienai nepavyko, nes atbulai ir įstrigo. Sėdau ant juodos kumelės, kuria veždavo brolis pašarus ir ją gyniau, kiek įmanydama pas veterinarą, kad tik suspėčiau, nes ir karvė nudvės, jei nesuskubs į pagalbą. Jis irgi jojo visu greičiu greta į fermą, abu bendromis jėgomis susitvarkėme. Tik paskui pajutau, kai praėjo baimė, kad labai skauda sėdmenis, trūko suveltos pūslės. Dabar galvoju, kodėl tada taip stengiausi, karvė – kolūkio...

Po daugybė metų, kaip dabar jau atrodo, jau buvome laisvoje Lietuvoje, teko verpti, siūti ir veisti akvariume žuveles, žiurkėnus, paukštelius ir pardavinėti turguje, nes mokytojos atlyginimo neužteko ir duonai. Per vasaros atostogas dirbau kioske prie turgaus, nes buvo patogu anksti rytą prieš darbą parduoti ir spėti į darbą. Keistai pavadinome ir kioską: „Spekuliacija“, nes parduotuvės buvo tuščios – blokada...

Namuose padėdavo jau sūnūs, nes nebuvo jiems kitokio darbo – viskas iširo, buvusios gamyklos griuvo, o nauji verslai neprasidėjo.

Žuvelėms gaudydavome rytais maistą: ciklopus, dafnijas, klumpeles. Iš turgaus nusipirkdavau ir kitokių kirmėlių žiemą. Visur bėgte...

Atidarė mokyklos rūsyje siuvyklą ir per vasaros atostogas su kita biologijos mokytoja nuėjome, tris dienas pasimokėme prie elektrinių siuvamųjų ir „verloko“, kuriuo apsiūdavome siūles ir siuvome „Adidas“ sintetines kelnes. Matydavau jas dėvinčius žmones ir galvodavau, kokiomis sąlygomis jos rūsyje pasiūtos...Nepratusi visą dieną sėdėti ir dar stresas, kad nespėsiu normos padaryti, net nepajutau, kaip suvėliau sėdynėje pūsles. Pratrūko... O kam pasakysi, kodėl siuvu pasikreipusi.

Kai dabar su panieka pavadina „mokytoja“, norisi tėkšti atgal, kad daugiau nenorėtų, bet vėl galvoji, kas iš to...

Seniai jau pensijoje, bet ir dabar rašau, padedu kai kam – veltui. Stropiai perskaitau rytais žinias, pasisveikinau per ekraną, atsisveikinu jau po vidurnakčio. Ačiū, kad skaitote.

Ona Baliukienė