Paukščių čiulbėjimas

Kaip gera buvo,

Kai turėdavau kažko ilgėtis,

Skrisdavau paukščiu pas tėvelius,

Seserų ir brolių

Apkabinti bėgdavau…

Trobos ir balkiai

Būdavo mieli,

Prie jų vorai tupėdavo,

Žiūrėjo mąsliomis akutėmis

Į praskrendančią musę,

Kol įviliodavo,

Voratinkliuose supo vaikelius,

Pakol išsibėgiodavo po visą

Margą svietą…

Visi turi šeimas,

Labiausiai ilgisi išėjusių,

Kaip gera grįžti į namus,

Kai laukiamas esi,

Pasiilgsti upelio

Ir paukščių čiulbėjimo,

Net savas, rodos, pučia vėjas…

Pakalbink, nors žodžiu,

Kurį seniai girdėjau.