Antras prigimimas

Pripratę nuo mažens,

Kad reik tėvų klausyti,

Nuo jų priklausomas esi,

Paskui valdžia užmauna

Tau ankštą apynasrį

Ir jau nesupranti,

Kam gyveni,

Pašiauši skiauterę

Ir nežinai, ką toliau daryti,

Ką su tavim darys,

Jei neklausai.

Senatvėje jau nieko nemąstai,

Kad tik būtų duonos ant stalo,

Be kulnų batai

Ir šilti kailiniai.