Per dangaus lygumas

Paduodama draugystei ranką

Pirma pamąstau,

Ar jis man lygus,

Ar tik už nugaros

Nelaiko špygų...

Toks tokį tik užstos,

Užjaus, padės, nelauks grąžos,

Tik saulės šypsena –

Už dyką…

Daug kam nespėju padėkoti,

Nes po nakties – nauja diena,

Su ja ir nauji iššūkiai;

Rytais – malda,

Kad jau senokai užgimiau,

O vakaras ateis nelaukiamas

Per dangaus lygumas...

Paduodu ranką

Rytdienai,

Nes ten gyvens vaikai,

Lipdys iš molio

Naują lizdą.