Sušalti negaliu

Aš – daugiametis žolynėlis,

Pakylantis pavasarį,

Niekur nedingstantis ir žiemą,

Tik išsigąstantis šalnų,

Pasislepiu po sniego patalais

Ir tyliai miegu,

Sapnuoju šiltą namą tėviškės,

Savų žmonių žvilgsnius,

Ratelį tarškantį

Ir staklių trinksintį pakojį

Savotišku ritmu.

Mano metai – lapai,

Margais pakraštėliais,

Su tulpių raštais,

Prigludusiais prie žemės,

Iš kurios žodžius semiu;

Į nosinės kampą surištas

Tik mažas pinigėlis,

Aplaistytas rasos lašu…

Tai viskas, ką turiu,

Sušalti negaliu.