Aš –
debesėlis baltas,
Pasiruošęs
skristi,
Silpno
vėjelio pasiilgau,
Kaip
savo vaikystės...
Nubėgo,
nulingavo
Mano
dienos,
Pralenkiau
jaunystę
Ir
pamačiau save
Ant
žydinčios šakos,
Pumpuro
svarstyklėse…
Baltas
apšviestas mėnuo,
Balta
žuvėdra,
Gulbė
tvenkiny,
Jame
žvaigždės atsispindi,
Tylu,
ramu širdy,
Lyg
vanduo teška,
Girdisi...
Balta
mano branda,
Kaip
seniai įmerkta ir palikta
Seno
kaimo
Svirtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą