Karklai

Ne veltui karklas

Tinka į verbas,

Prigyja iš vienos šakelės,

Pakelia galvą ir kambaryje,

Šakneles išleidžia…

Sodink pakrūmėje,

Bet atsidurs kieme,

Nukirtus ir iš kelmo želia,

Pirma parodo žiedelius,

Pūkais aplipusius,

Tarsi lizde paukšteliai…

Su verba plaka tinginius,

Bet būna visiems gera,

Kai tėtis pina

Iš žilvičio arba karklo krepšį,

O margintus kiaušinius

Rateliu sudeda

Ant rankšluosčio, austo

Savo rankomis mama,

Pavaišina ir svečią…

Taip sukasi ratu ir visos šventės,

Pagroja karklo dūdele,

Per Jonines ant karklo

Pina vainikus,

Į upę bernužėliui

Vainikėlius leidžia...

Suriša pėdą rykštele

Ir pakabindavo ant sienos

Kitai šventei.