Eiliuotas
žodis tinka dainoje, –
Nekeičia
jis esmės,
Šiek
tiek skambesnis,
O
ritmas – iš pačios širdies,
Nuo
pat gimimo tvinksi.
Klausydami
dainos
Ir
džiaugiamės, ir verkiame,
Dažnai
gi nežinodami
Jos
paskirties,
Nesuprasdami
kalbos,
Ką
tuo metu jos autorius
Skaudžiausiai
jautė.
Siūbuoja
vėjas šakeles,
Visa
giria jam atsišaukia,
O mes
– juk medžiai,
Iš
gilių šaknų
Eiliuotą
žodį traukiame,
Kai
džiaugiamės ir verkiame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą