Fantazijos vaisius

Žmogaus gyvenimas – tai serialas,

Scenas parašo laikas,

O pats – tik aktorius,

Aplink žiūrovus suburi,

Replikas siunčia nepažįstami,

Jas atmeti arba pasidalini...

Jei monologui vietos neužtenka, –

Spektaklis juk nesitęsia

Dienomis ir naktimis,

Kaip atviroje Antikinėj scenoje,

Nesugrąžinamai ir pertraukos

Su Dionizo šventėmis išnyko, –

Improvizuoji, trumpini,

Daug įvykių turi išmesti,

Po kelių parų,

Dabar atrodytų nepadoru,

Kritiška ir nuoga,

Bado ir kitiems akis,

Nusilenki ir nuo scenos nueini...

Niekas tikros istorijos,

Net vieno ir žmogaus gyvenimo

Scenarijaus neparašys,

Fantazijai tik atveriam duris.