Pažymėti akmenėliai

Vaikystė – ištakas

Iš amžinos versmės,

Tolyn sruvenimas,

Kai basas nebijai

Sušlapti kojų,

Akmenėlius renki,

Meti į srovę,

O jinai teškena,

Išmaudo visą kūną,

Bet kenti…

Jaunystė – vinguriuojantis upelis,

Tarsi žolė jo vidury,

Plauki ir pasvarstai,

Kodėl tau gelia,

Kai gintarėlių dugne

Nerandi…

Suku ratus aplink kalnelį,

Ant kurio sėdime visi,

Ir byra akmenėliai

Į patį vidurį upelio,

Tiktai užmynęs skausmą

Pajunti.