Kiemo medžiai

Išvirsta seni ąžuolai,

Drevėti ir suaižyti žaibų,

Nušienauti vėtrų,

Kiekvieno kaimo pakrašty

Pavirsta kryžiumi

Ir pasipuošia saule viršuje,

Tarsi ilgalaike vėtrunge.

Oi, kiek tokių namų,

Kur buvo aimanos girdėtos,

Kai kryžiumi pavirto

Motina sena,

Kuri norėtų nugalėti vėtrą...

Būk ąžuolu kieme,

Būsiu visą amžių

Tau egle gruoblėta.