Impuls Ozas. Skiriu Beatai
Pavasaris
pakeičia
Medžių
viršūnes,
Nes
jos arčiausiai saulės,
Nubalina
berželių kamienus,
Uždažo
baltai randus…
O
eglė – visada žalia,
Šalia
berželio stovi
Kaseles
paleidusi
Ir
žiūri jie drauge
Į
melsvas akis – dangų…
Kas
gamtos pasakos neskaito,
Tam
neatsiveria dangus,
Nes
iš ten – mūsų pradas,
Mes
žemėje – svečiai,
O
medis medį susiranda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą