2018 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

Iš tėvo – Tėvui




Kai keliame akis į dangų,
Jaučiam ir Dievo malonę,
Iš ten – nežinoma trauka
Ir amžina žvaigždžių kelionė,
Tik šiluma, šviesa palaiko,
Kad jaustume ir žemę
Sau po kojomis…
O prigimtis – primityvi,
Kai alkanas esi,
Galvoji apie duoną,
Kai bijai mirties,
Apglėbi artimą,
Meilės maldauji,
Kad būtų po tavęs sūnus,
Pratęstų tavo kraują…
Viskas – iš dangaus ir žemės,
Ko iš mūsų Dievas reikalauja,
Bet ir pasirinkti leidžia –
Tarnauti žmogui
Ir save pašvęsti dangui,
Bet žemėje ir žemiški
Įstatymai,
Kuriuos ir patys kuriame,
Ir laužome…
Oi, kad užtektų vykdyti
„Dešimt Dievo Įsakymų’’,
Būtume patys laimingiausi
Ir eidami į dangų.



Komentarų nėra: