Moteriai

Žiūriu į saulę,

Mintyse kartoju: „Motina“,

Minu šią žemę

Ir jaučiu, lyg moterį,

Pakėlusią pažeminimą,

Nes ji silpnesnė kūnu,

Bet iš jos pakyla saulė,

Moteriškosios giminės ir upės,

Duona, krosnis,

Skara, skarelė,

Kuri ir kūdikį apgobia,

Po daugel metų virsta

Į pašluostę...

Lenkiuosi žemei –

Amžinybėj moteriai.