Moterys

Mus kas dieną

Sveikina rytojus,

Sėdame už stalo

Ir pamatome tuščias vietas,

O jų vietoje

Pražysta gėlės,

Vėl lopšyje krykštauja

Siela nauja...

Pakelia ant rankų

Savo atvaizdą laiminga,

Glaudžia prie širdies

Ir padėkoja savo vyrui

Už gyvybę ir gėles,

O pro langą šypsosi šviesa...

Naujas kelias,

Darbas – duona,

Visur spėjanti,

Kol dar jėgų yra,

Ir senyvam amžiuje –

Gyvenimo kūrėja, –

Moteris juk visada jauna.