Nuslūgusi srovė

Pasakyk dar kartą,

Taip seniai girdėjau,

Daug metų tuo pačiu

Takeliu ėjome,

Be žodžių buvo aišku,

Daug ir nešnekėjome,

Vėjavaikis buvai,

Abu tylėjome…

Trumpi išsiskyrimai,

Vėl suėjome,

Upelis kilo kas pavasarį,

Vėl slūgo per karščius,

Rudenį į srovę lapai nubyrėjo,

Susisiekė lyg rankos

Du žali krantai

Ir toliau per laiką

Nutekėjo...

„ Kur mes bėgame ,–

Neramiai sušnabždėjo, –

Ar tu mane myli,

Ar kada mylėjai? ’’