Gražus
pavasarinis
Snaigių
šokis,
Kada
žinai, kad laikina,
Pradės
žydėt žibuoklės,
Pabirs
rasos lašai
Tik
nuo langų…
Pavasaris
– tai kvaitulys,
Vaikiškas
juokas,
Visi
taip išsiilgę
Šilumos
ir saulės
Iš
melsvo dangaus,
O
snaigės sūkuriuoja palengva,
Neranda
kelio,
Kur
geriau nutūpti,
Jos –
paukščiai,
Be
lizdų…
Žiema
vis primena apie save,
Kad
visada gali sugrįžti
Ir į
prisiminimus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą