Pavasario giesmės

Kaip gera persikelt į tolimą

Jau kaimo praeitį,

Kada nutūpdavo prie inkilų

Prieš saulę žvilgantys varnėnai,

Vieversys rytais prikeldavo…

„Gyvi, gyvi!’’ – šaukdavo

Pabaliais ir ant plikų dirvonų

Kuoduotos pilkos pempės,

Akėdamas tėvelis

Jų lizdus apeidavo,

O tose vietose nesėjamos

Pražysdavo tik ramunėlės,

Rugiagėlės mėlynos,

Aplink javai suželdavo…

Kasmet lankydavo šeimas gandrai,

Paskutinius iki kitos rugiapjūtės

Grūdus į girnas berdami

Niūniavo panosėje

Kažkada išgirstas dainas

Sesutės, broliai,

Rytais ir vakarais

Už duoną pasimelsdami,

Ant suolo visada, menu,

Motulė verpdavo…

Kodėl dabar beržų viršūnėse

Tik miesto varnos karksi

Nepavargdamos?

„ Darbo, darbo, darbo’’...