Prasti žodžiai

Seneliai mano,

O galbūt ir tavo

Nebuvo turtingi,

Bet žemei tarnavo

Ir vergais nebuvo,

O prie savo stalo

Jautėsi laimingi,

Tik laisvi kaimiečiai,

Šeimai atskaitingi,

Arė, kirto, sėjo

Ir vaikus augino

Lietuvai,Tėvynei.

Pavergė mūs šalį

Po pasidalijimo,

Suplėšė ir kąsniais

Ir žemelę žalią,

Ir miškus, ir upes,

Iš kur atiteka

Šviesos rėžis ryto,

Savos žemės saujos…

Vaikai jau užaugo,

Vėjo nepabūgo,

Apgynė raštą, kraštą,

Paskelbė nepriklausomybę.

Teks išsivaduoti

Ir iš naujo „blūdo’’,

Kad laisvas išliktų

Balsas dar lietuvio.

Melas ir teisybė –

Dvi tik priešingybės,

Niekas nebenori

Kęsti neteisybės,

Esame prisiekę,

Daugelį jau sykių,

Laisvė – viršum visko,

Darbas sau – galybė.