Žmogus
išeina
Visam
laikui į kalnelį,
Išsineša
su savimi,
Kuo
buvo,
Ką
padalino ir visiems,
Tarsi
ruduo nuskynė
Paskutinį
lapą,
Sušvilpė
vėjas
Jau
nuogom šakom,
Kad
tautos medis – amžinas
Ir
liko mums...
Pražys
pavasarį
Ir
ievos, klevas,
Virs
žibute prie kapo
Likęs
balsas
Ir
kitoms kartoms.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą