Slėniuose

Saulutė neaplenkia

Slėniuose gėlių,

Nors jos pirma

Pražysta ant kalnelių,

Kai apšviestas dangaus,

Į viršų keliasi…

Niekas nepamatuoja,

Kokia gili erdvė

Ir žmogaus sieloje,

Net pats savęs nesupranti,

Kokia mintis aplanko

Tamsią naktį,

Kitokia – mėnesienoje.

Diena – šviesa akių,

Kai mylime kiekvieną.