Viena nata

Taip šalta ir pavasarį,

Nėra kam pasiguosti,

Ant penklinės – viena nata;

Gal tik pradžia,

Kai svyra gluosniai,

Pražysta dar viena

Prie lango obelies šaka...

Pastogėje – tada tik gera,

Kai esi ne vienas,

Dar apsivilkęs švarką,

Apsiriši balta skara

Ir stovi prie šakos,

Aplipusios žiedais,

Svajoji, kuri muziką, rašai eiles...

Ne pirmutinis toks pavasaris,

Kai po lietaus – šalna...

Oi, kokios ilgos naktys

Dar ilgesnės dienos,

Kai lyja ant langų

Ir byra byra

Žiedlapiai po vieną,

Sode jais nusmaigstyta

Šalia geltonųjų pienių

Visa žalia veja...

Lietaus melodija barbena palengva,

Kaip ilgos naktys,

Dar ilgesnės dienos,

Kai negirdi tu muzikos, –

Tuščia troba,

Sugnybia kažkas širdyje...