Dovanos ir gėlės

Dovanomis užpildome vienatvę,

Nors ir geriausias draugas – dovana,

Bet nešame jam kvepalus,

Gražias gėles...

Priims ir padėkos,

Susėsime prie stalo,

Kur išdėlioti indai mums abiems,

Pakelsime taurę,

Susidaušime bokalais,

Žiūrėsime į pamerktas gėles,

Žinodami gerai,

Kad mūsų šiandien šventė,

Po kelių metų jų nebus,

Žiūrėsime į uždegtas žvakes,

Padėsime prie jų gėles

Ir nežinia, kas pirmas

Paskutinę šventę švęs...

Todėl ir skamba juokas,

Pro langus muzika nubėga

Ir keliame taures

Už dovanotą dieną,

Gimtadienius ar vestuves.

Vienatvėje išeiname

Tik į dausas,

Dažnai nespėję ir atsiprašyti

Už gyvenimo klaidas...