Rytais
prakalbinu varnėną,
Per
dieną prie jo inkilo budžiu,
Nelieskite
manęs,
Kai
dangus giedras,
Renku
giesmei žodžius...
Žiūrėk,
alyvos žydi,
Jos
turi tiek žiedų
Ir
spalvos susiliejusios
Su
mėlyna padange,
Kurią
regiu...
Bitė
kaštoną lanko,
Jo
žvakė – prieš mane, –
Nesu
marga plaštakė,
Neliesk
manęs...
Gegutė
užkukavo
Su
tuščia kišene,
Neišsigandau
– juk turtas mano
Tik
širdyje...
Suskaičiavau,
kiek skyrė metų
Gegutė,
be vaikų,
Žinau,
ką ji patyrė, –
Tiek
skausmo neturiu.
Ne
vakaras, tik baimė
Sekioja
iš paskos,
Kad
toks trumpas pavasaris, –
Kaštonas
visas žalias
Su
žvake plaukuose...
Dabar
paliesk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą