Švyturys

Aš – senas jūrų vilkas,

Grandinių nemačiau,

Plaukiu prieš srovę,

Valtis susiūbuoja,

Bet visgi išsilaiko,

O namų švyturys – toliu...

Aš – vienišas poetas,

Gatvės muzikantas,

Kada namo grįžtu,

Pravirkdau seną smuiką,

Ant stygų laimės natą užrašau...

Mane vėjas pašaukia

Ir bangas su juo taršau,

Balta žuvėdra šaukia,

Kai bures pakeliu,

Plaukiu toliau...

Nusigręžiu nuo kranto,

Ten daug, oi, daug ir palikau,

Žiūriu į ryto saulę,

Paglostau žilą galvą,

Kad niekas nematytų mosto,

Kai ašarą braukiu...

Kada nutrūksta stygos,

Sielos harmoniją,

Kaip švyturį, matau.

Tylu, tylu,

Tylos klausausi,

Padovanoju savo muziką ir tau.