Kiekvieną
dieną
Pakeliu
ant rankų saulę,
Kiekvieną
dieną
Dainą
jai skiriu,
Kiekvienas
žingsnis
Per
pasaulį veda
Su
gerumu, nuoširdumu.
Kiek
daug žmonių
Jūsų
pagalbos laukia,
Kiek
daug senų akių,
Dar
žiūrinčių į dangų
Su
prašymu malonės,
Kurie
vieni – bejėgiai,
Nepakelia
ir šaukšto,
O
kojos neveda
Per
mūsų žemę
Alyvų
takeliu...
Nematomas
tas laikas,
Bet
jaučiama būtis,
Kad
ir visiems praeina, –
Nuo
lopšio iki senos lovos, –
Saulės
šviesa,
Mėnulio
pilnatis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą