Palydėjau dieną

Aukštai aukštai

Praskrenda paukštis,

Kyla ir žmogus,

Kad pažiūrėtų iš dangaus

Kaip saulė leidžiasi,

Tada nutyla vėjas,

Tik oro srovė

Dar gano debesis...

Iš ten ir horizontai platesni,

Bet saulės rutulys

Vis tiek labai toli,

Tik pamojuosi spinduliui

Ir grįžęs nusileisi,

Kur žydi obelys ir kriaušės.

Žiedai prieš saulę baltesni,

Tarytum nusiprausę,

Prisiglaudžiau prie žemės

Ir klausausi – alsuoja, dūzgia,

Kvepia saldžiu medumi...

Oi, tokią dieną

Atsistojusi meldžiuosi

Po balta obelimi,

Lenkiuosi savo žemei,

Motinai brangiausiai.

Ona Baliukienė

Prisiminimai iš patikusio renginio ( Literatūra ir menas foto albumas)