Didžiulė
laimė,
Kada
dviese pragyvena
Suremdami
pečius
Ir
pasodino medį
Savo
vaikams, kai gimsta,
Prie
savo jau namų...
Kas
rytą atskrenda paukšteliai
Ir
gieda tik savo balsu,
Jiems
paberia, kas lieka,
Trupinius
nuo bendro stalo,
Nuo
pusryčių, pietų...
Kiekvieną
rytą
Iš
kalendoriaus nuplėšia lapelį,
Užverčia
dieną vakaru,
Pakloja
vieną lovą,
Tam,
kuris pirma užmiega,
Paglosto
ranką
Su
vestuviniu žiedu,
Palinki
laimingų sapnų...
Laiminga
pabaiga – tai pasaka
Visų
laikų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą