Ne
atmintis išdyla,
Laikas
kerta
Lyg
per dirvoną
Tėvo
botagu,
Paragina
greičiau
Vagą
išversti,
Iškloti
ir visiems
Kas
gera ir skaudu...
Nedaug
pavasario dienų
Linksmos
vaikystės,
Kada
viskas gražu,
Paskui
kvapnus jazminas žydi,
Jaunystės
vasara trumpa,
Pasidžiaugei,
nusišypsojai
Ir
jau – ruduo...
Prisimeni,
kad ir esi skolingas,
Pavasario
gėlių nepadovanojai
Ir
nepradžiuginai visų
Purienos
žiedeliu,
O
laikas barbina į langą
Tavo
pievoje sustojęs
Ir
teka upeliu,
Rašyk
jo srovėje,
Kas
gera ir skaudu...
Donatas Petrošius
Benediktas Januševičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą