Mes –
kaimo piemenys,
Pievose
vartėmės,
Ant
kupetos užkopę,
Lyg
ant aukšto kalno,
Gėrėjomės
miškais,
Gegutės
vaikus gaudėme,
Kur
ji kukavo,
Būdavo
viskas gerai...
Išjojome
žirgais
Pasižvalgyti
po pasaulį, –
Kaip
žemėje, taip danguje, –
Šešėliuose
– tik debesų pulkai,
Balti
ėriukai ganosi,
Lyg
paties aukščiausiojo
Mums
pasiųsti,
Kad
grįžtume į kaimą,
Kur
baltos gulbės plaukia
Ir
varlinėja pakrantėmis gandrai...
Prieš
akis – kalnas;
Kopiame
ir atgal leidžiamės,
Nes
Laimės žiburys aukštai,
Kada
pasieksime,
Uždegsime
kaip aukurą balaną,
Kad
protėviai matytų
Iš
anų laikų,
Apšviestų
mūsų žemę
Ir
žemai...
Dailininko Ipolito Stonio darbas ir foto
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą