Kančia
prasideda,
Kai
stulbina gyvenimo grimasos,
Esi
dar vaikas
Nuo
pat prigimties,
Neigi
ir net bijaisi,
Kas
visada šalia,
Paskui
užaugi ir apsipranti,
Nes
viskas – iš tavęs...
Tiesi
tada kelius
Į
kitą vertikalę,
Pasiimi,
kas gera, kas aukščiau,
Mažiau
lieka kančios,
Nes
tai – gyvenimas,
Aš –
tik pradžia,
Žmonijai
nėra pabaigos...
Kiek
mūsų jau po žemėmis,
Kas
jau sukurta, danguje,
Iš
ten prasideda sruvenimas,
O
paskutinis lašas
Vėl
susilieja su žeme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą