2015 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Gėdos stulpas




Dažnai sapnuoju savo svajones,
Nuleista galva laukiu,
Kada pasaulio žmonės pastatys
Didžiulį gėdos stulpą,
Prie kurio pirmąkart prikals
Nelaimėlį Achilą
Užgydys strėle peršautą jo kulną,
Kada atkimš ausis
Gudriajam Odisėjui,
Papasakos jo klajones,
Ištikimybės žmonai, savo šaliai
Iškels didžiulį taikos lanką,
Kuris sujungs, aprėps pasaulį,
Ant gėdos stulpo surašys
Visus visus karus,
Sudegins neapykantą ir karo vėliavas.
Kol to nebus,
Sapnuosiu baisų sapną,
Kad prisikėlė visos vėlės
Ir eina iš kapų,
Nes žemėje neliko vietos,
Kur iškast duobės,
Kad nepaliestum žuvusių,
Karo taikių aukų,
Jų kaulų sudūlėjusių.
Visi karai – Achilo kulnas
Ir nelaimės Odisėjo,
Vien drauge sudėjus.
Kur gėdos stulpas,
Negi ir jis, kaip kaulai,
Subyrėjo?





Komentarų nėra: