Einu
per pievą,
O
šešėliai pinasi,
Ilgėja
smilgos
Ir
prie kojų trinasi,
Prilimpa
pienės pūkas
Nuo
žalių dirvonų,
Jį
neša, sėja
Mano
kojos...
Į
plaukus vėjas įpūtė,
Jaučiuosi
pasipuošusi,
Mažytis
parašiutas,
Baltas
ir pūkuotas,
Toks
lengvas ir švelnus,
Jis
kelia į padangę,
O
debesėlis moja su sparnu,
Lyg
savas angelas,
Kuris
ir myli,
Visada
globoja,
Kad
nepavargtų nei širdis,
Nei
basos kojos...
Pavasaris
puikus, ankstyvas,
Gal
bus šilta ir vasara,
Ruduo
vėlyvas,
Kai
pievas gaubia
Tirštas
rūkas,
Žiūriu
į saulę,
Gaudau
pienės pūką...
Pamiršau
šaltą žiemą,
Žemę,
snaigėmis apklotą,
Kai
kojos klimpo,
Per
pusnis ilgai ilgai
Buvo
klampota...
Prisiminimai
liko skaidrūs,
Kaip
lengvas pūkelis,
Tokia
lengva ir žemės motinos
Marga skarelė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą