Nuslinko debesys

Gyvenimas – tai besikeičiantis

Pro debesis dangus,

Visas pasaulis dar neaplankytas,

Vis plaukia, kaip laivai,

Nuo vieno krašto iki kito.

Viršum susmegusių į žemę trobesių,

Nelikusių gimtų namų,

Kur kaminai neskleidžia dūmo

Ir susiliečia su kalnais,

Baltais, kaip senų galvos,

Gyvenimas – kitoks jau...

Prisiminiau sodybą,

Šulinį ir svirtį,

Kaip girgžda ji rytais,

Kai motina pusrytį verda,

Tėvas semia, arklius girdo.

Kokie mieli garsai,

Lyg debesėliai atslenka

Ir vėl nutolsta...

Linų kuodelis tirpsta vakarais,

Į baltą rankšluostį pavirsta,

Nueina debesys takais,

Palieka raštuose šešėlį,

Brydžių šimtą...

Oi, atminties akys

Į debesis paniro,

Pasaulio vandenynai užsimiršo,

Kur mūsų broliai išplaukė

Ir sesės nutekėjo,

Be ašarų lietaus...

Gal vėjas juos supiršo,

Kad ir savo namus užmiršo?