Nužydės ir vyšnios...

Daugel kartų glosčiau ranką,

Nuolatos meldžiau,

Nepalik manęs vienos,

Bet pražilo vyšnios

Nubyrėjo ir ant žemės

Sniego baltumu.

Kaip žiūrėjau ir į dangų,

Prašiau debesėlio,

Nepabėk su saule,

Bus labai tamsu...

Tu mylėjai, aš mylėjau,

Džiaugėmės abu,

Tu tikėjai, aš tikėjau

Dangaus gerumu...

Suskambėjo vėjo varpas

Tik atodūsiu, –

Laimės sodas – tiktai vardas

Lieka po svajų...

Šimtą kartų pakartojau

Prie žvakės šviesų,

Neužgesk, žvaigždele,

Dek aukštai, globok geroji,

Naktį be sapnų...