2015 m. gegužės 5 d., antradienis

Nukirsti medžiai



Medžio metus išduoda rievės,
Susiguli, kaip metai, – raukšlėmis,
Ant veido lieka žymės,
Samana apžėlusios,
Ir virpa vėjuje,
Tarsi kirtavietėje
Uždegta ugnis...
Rąstus – į krosnį,
O šakos spirga prieš akis
Senolėms motinoms,
Nudegina šaknis,
Nes tiesiasi per visą mišką
Nuo vieno kelmo iki kito
Gyvybė po žeme,
Nematoma, bet visada gaji...
Ištiesk savo rankas –
Tie patys vingiai,
Likimo burtai iki pat širdies,
Juos gali dar atkurti
Net po mirties...




Komentarų nėra: