Pievos nužydėjo

Pasklinda pienės po laukus,

Augindamos savo vaikus,

Pirma bites darbščias

Prie žiedo privilioja,

Užtenka joms dosnių kvapų

Ir saulėtos spalvos

Po žąlančius dirvonus.

Išpila debesėlis iš aukštai

Savo galias, kurias turėjo,

Gaiviais lašais palaistė galveles,

Paglostė vėjas plaukus.

Pieva pasipuošė baltai,

Tą mato netgi vaikas,

Ir pučia pavėjui

Mažyčius penės vaikelius

Po visą lauką,

Pagal jų žiedelius žinau,

Kad vasara atėjo.

Jie – jau užaugę,

O aš gimtadienių savo vaikaičių

Kasmet vis laukiu,

Lauksiu,

Nes mano pievos nužydėjo.