Kol mano laikas

Ką gauname iš žemės,

Žemei sugrąžiname,

Dangus toks tolimas,

Bet matomas kas dieną, –

Iš jo – šiltas lietus,

Žvarba ir sniegas,

Saulutės spindesys

Ir žiupsnis džiaugsmo

Vakare, prieš miegą...

Kai langas praviras,

Tada pro jį matau,

Kaip laikas bėga, –

Iš jo tiek daug pasiimu

Ir grąžinu, kas lieka.

Žiedai margi,

Kaip genio plunksna,

Iš jų spalvos skiriu,

Kas gera, ko dar trūksta

Mano gimtinės žemėje,

Nuspalvinu dienas,

Kol mano laikas.

Oi, bus ir po manęs,

Kas vis bandys pakeisti

Ir gyvenimo spalvas, –

Dangus toks pat palieka.

Lietuvos kario Stanislovo Bagdono foto