Keičiasi metų laikai

Nepabaigiu rašyti savo knygos,

Nes keičiasi metų laikai,

O kelias tolyn bėga,

Sunku ir mintį pasivyti,

Ką matei, žinai...

Kelias vingiuotas,

Per daugelį kalnelių,

Kai leidžiuosi į pakalnę,

Net kvapą užima dažnai,

Netyčia pamąstau,

Kad paskutinis kalnas,

Ant kurio jau užlipau...

Nuo jo gimtinė matosi,

Seni griuvėsių pamatai

Ir ežeras, kaip veidrodis,

Visada slėnyje – vanduo,

Juk tu žinai...

Nuo vieno kalno iki kito

Daug žingsnių būta – tai būtis,

Pasilenkiu prie upės ir geriu, –

Kokia ten upė – tik tokie vardai,

Kad būtų iškiliau...

Mano kalnai – tai du delnai,

Sugniaužiau savo atmintį,

Giliai laikau...

Kas, be manęs, geriau

Galėtų nusakyti,

Kur vaikščiojau ir gyvenau,

Kada ir kaip į nuokalnę ėjau...